Tyliai krinta karštos snaigės. Žemę padengia baltai. Kas tau sakė - žiema baigės? Ji prasideda tiktai.....
Šiandien keičiu žvilgsnio kryptį.
Gati gati para gati, para sam gati, botchi svacha.
Metai buvo kaip niekad ryškūs. Sukrečiantys ir pažadinantys. Norėjai būti suaugusiu žmogumi - štai tau, prašom. Supratau, kad teku kaip vanduo. Kai krenta akmenys - susigeriu į žemę. Mano vieta - čia ir dabar ir niekur iš jos nepabėgsiu. Atidirbinėju savo likimą ir vis dar skoloj. Dar lieka ir lieka...
Stebuklai prarado savo banalią ir lengvą prasmę. Stebi ir būni. Šiandien diena užsiimti stebuklais :)
Ačiū visiems mieliems ir brangiems žmonėms, kurie atėjo į mano gyvenimą arba sugrįžo iš praeities. Savo žiburiais kantriai švietė man kelią, kol ilgai ir sunkiai aušo aušra (Nomeda, Aivaras, Dalia, Daina, Ženia, Suodžius, Remigijus, Gintas, Tomas, Jūratė, Edita, Vytenis, Arūnas, Virginija, žinoma - Ursas). Ačiū Tau - pačiam artimiausiam, kuris mane palikai.
Vis dar esu nepaprastai laiminga savyje. Gyvenimas vis dar lengvas...
2007 m. gruodžio 31 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą