jau vaikštau dugnu. nebėra nei kur kilti, nei kur kristi. kosmosas. nei viršaus, nei apačios. energija garuojanti į tuštumą ir paliekančios jėgos. lyg gravitacija būtų sugedusi. daugiau netraukiu nei jėgos, nei dėmesio, nei šilumos. viskas tik nubyra, atkrenta ir ištirpsta. lieka vaikščiojantys drabužiai.
-o kur aš?
- aš užmigo žiemos miegu :)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą