Na va

Šiandien jau žymiai linksmiau. Na ir kas, kad kažkas bandė elgtis negarbingai. Svarbiausia pasveikau. Eidama namo šnekėjausi su savimi - kad neišprotėčiau. Kartais mirtinai reikia pasišnekėti, nes realybė kaip debesis susitelkia virš galvos ir nieko aplink nesimato. Visgi truputis ugnies viduje ir sveika nuovoka išvedė iš Tokijo, kuris virto gūdžiu mišku :) Dabar jau viskas gerai :)