Paskutinė metų diena

Tyliai krinta karštos snaigės. Žemę padengia baltai. Kas tau sakė - žiema baigės? Ji prasideda tiktai.....
Šiandien keičiu žvilgsnio kryptį.
Gati gati para gati, para sam gati, botchi svacha.
Metai buvo kaip niekad ryškūs. Sukrečiantys ir pažadinantys. Norėjai būti suaugusiu žmogumi - štai tau, prašom. Supratau, kad teku kaip vanduo. Kai krenta akmenys - susigeriu į žemę. Mano vieta - čia ir dabar ir niekur iš jos nepabėgsiu. Atidirbinėju savo likimą ir vis dar skoloj. Dar lieka ir lieka...
Stebuklai prarado savo banalią ir lengvą prasmę. Stebi ir būni. Šiandien diena užsiimti stebuklais :)
Ačiū visiems mieliems ir brangiems žmonėms, kurie atėjo į mano gyvenimą arba sugrįžo iš praeities. Savo žiburiais kantriai švietė man kelią, kol ilgai ir sunkiai aušo aušra (Nomeda, Aivaras, Dalia, Daina, Ženia, Suodžius, Remigijus, Gintas, Tomas, Jūratė, Edita, Vytenis, Arūnas, Virginija, žinoma - Ursas). Ačiū Tau - pačiam artimiausiam, kuris mane palikai.
Vis dar esu nepaprastai laiminga savyje. Gyvenimas vis dar lengvas...

Na va

Šiandien jau žymiai linksmiau. Na ir kas, kad kažkas bandė elgtis negarbingai. Svarbiausia pasveikau. Eidama namo šnekėjausi su savimi - kad neišprotėčiau. Kartais mirtinai reikia pasišnekėti, nes realybė kaip debesis susitelkia virš galvos ir nieko aplink nesimato. Visgi truputis ugnies viduje ir sveika nuovoka išvedė iš Tokijo, kuris virto gūdžiu mišku :) Dabar jau viskas gerai :)

Jau tuoj

Pavargau. Tarp drakonų galvų voriukas nusipynė voratinklį. Skaitau kalėdinius sveikinimus nuo žmonių, kurių net nepažįstu. Skaitau kuo nuoširdžiausiai ir susigraudinu - nesvarbu, kad tiražas 500. Išlaidos švietimui 6,4 ar 5,8 mlrd. Lt? Laukiu, kol baigsis. Laukiu, kol pasveiksiu. Šimtas metų vienatvės. Ar galima suklijuot sudužusį veidrodį? Įtariu, kad ne. Štai: "kad Jūsų gyvenimas kuo mažiau priklausytų nuo likimo" - taip rašo tik nuskriaustieji. Mane irgi užkabina. Žliumbimo terapija pusryčiams ir vakarienei, kartais - pietums. Veidui reikia daugiau kremo. Dar reikia sunkiai sunkiai padirbėti. Jau tuoj. Tuoj ateis Dangaus karalystė, nes ji visada čia pat. Visai arti :)

Šiandien

jau vaikštau dugnu. nebėra nei kur kilti, nei kur kristi. kosmosas. nei viršaus, nei apačios. energija garuojanti į tuštumą ir paliekančios jėgos. lyg gravitacija būtų sugedusi. daugiau netraukiu nei jėgos, nei dėmesio, nei šilumos. viskas tik nubyra, atkrenta ir ištirpsta. lieka vaikščiojantys drabužiai.
-o kur aš?
- aš užmigo žiemos miegu :)

Žiema

Pirmoji žiemos diena paskendo nežinioje kaip balta šviesi užmaršties duobė.
Šiandien išėjau pažiūrėti žiemos. Oras švelniai drėgnas ir pilnas gyvybės. Prisikvėpavau erdvės nuo Barbakano kalno. Tylus sekmadienio gėris. Aušros vartai. Lietinis su braškėmis Gusto blyninėj. Ir kaip visada žmoginantis karštas vynas Pilies kepyklėlėj. Mielas švelnus džiugesys sieloj.