Lux aimus pax

Šiandien Buda vėl netikėtai išėjo į balkonėlį. Greičiausia jį suviliojo vargonų muzika. Kai tuo tarpu prieš minutę svarsčiau - menas tai ar šūdas (čia prisiminiau D. Charmsą). Kai jis pasirodo - pajauti amžinybę ir vėl visos prasmės kaip gyvos susidėlioja į vietas. Nors tą būseną pamiršau vos išėjus į šlapią gatvę, bet svarbiau žinojimas, kad jis vis dar ten tūno - manyje :). Po to išgėriau du šimtus karšto vyno - kaip visada veikė žmoginančiai. Dar maloni teta pavadino mane meno kūriniu, nunešiau maisto labai išalkusiam žmogui ir parduotuvėje sutikau itin susidomėjusį žvilgsnį. Gal dar vis esu gyvas :)