Tas svaigimas

Nes pavasaris visai išsekino. Kūnas pasidarė popierinis ir permatomas. Saulė peršviečia galvą, kai žiūriu į Dangų. Deja, silpnai girdžiu. Niekaip neprisikasu prie labirinto šerdies. Gal rytoj smarkiau paspausiu pedalus ir prasmuksiu. O gal dar stipriau susipainiosiu. Juk veda kvaili norai. Tik kvailumas jų - šventas :)