Apie ugnį

Kartais reikia pasilikti užantyje truputį ugnies. Labai praverčia. Ypač per lietų, kai nugęsta nuotaika. Ugnis-angis-rangos-anga-langas. Va taip po truputį ir išgiedrėja. Einu savo keliu. Tik kam eit? Galima tiesiog ramiai judėt su savo planeta. Kažkur visatoj :)

Trisdešimt antrieji

Vėjas jau pusto žiedlapius pilkoj Paupio gatvėj. Nors daugelis žiedų dar nespėjo išsiskleisti (šviesi jų jaunystė laukia įvykti). Pagavo mane migloti medžiai savo vainikais. Kažkas debesiškai stipraus tame žydėjime. Lyg Kelias tiestųsi.

Tas svaigimas

Nes pavasaris visai išsekino. Kūnas pasidarė popierinis ir permatomas. Saulė peršviečia galvą, kai žiūriu į Dangų. Deja, silpnai girdžiu. Niekaip neprisikasu prie labirinto šerdies. Gal rytoj smarkiau paspausiu pedalus ir prasmuksiu. O gal dar stipriau susipainiosiu. Juk veda kvaili norai. Tik kvailumas jų - šventas :)

Dar vienas mano sekmadienis

Švęsti. Tyliai ir švelniai. Su Šventaragiu Sereikiškėse. Smarkiai pravažiuojant dviračiu. Širdim įsiklausant. Myliu veidus pro kančią šypsančius. Saulė sieloj. Ačiū Mergele. Už prasmę.

Raktai

Turiu jų visą krūvą - kaip šventas Petras.
Štai vienas iš jų - sukurti aplinkybes, kurios vėliau kurs tave :)
...sąmoningai.

Vidinis sapnas

ir vis tiek anksčiau ar vėliau paaiškėja, kad gyveni visiškame š... (nieko naujo), tik endorfinai kartais nuskausmina
eilinį kartą braidau po savo vidinius kambarius
dvasios prieblandose
seniai žinau, kad raktas kišenėj, seniai žinau, kur durys
iš kur tos valios viršpastangai - kažkoks nežinioj prisuktas saviveikis mechanizmas
žinioj tik rezultatas - sulaužyti ir nereikalingi ramsčiukai, kuriuos galiu paspirti koja
einu niekam nežinomais šunkeliais
savo vidiniais
Tu lauki susitikimo ne mažiau kaip aš, tik turi daugiau kantrybės ir laiko
nėra klaidingų nuorodų
tik kažkieno pėdos už nugaros
tas einantis mano šunkeliais
atves pas Tave
taigi trise - stebintis, einantis ir laukiantis
vieną vasaros dieną sėdėdami prie apvalaus stalo Tavo sode kartu gersime gėlių arbatą
nebus nė vieno kito

Ketvirtasis metų laikas

Praslinko skausminga vasara su širdį draskančiu vienatvės kvatojimu. Baigėsi stiprus ruduo su siautėjančiomis laidojimo liepsnomis. Viską užgesino tyli žiema. Ir štai švelnus mielas aistringas pavasaris :) Regis, tu ir vėl šypsaisi, mano mielas Buda! Tu jau seniai žinai visus šios partijos ėjimus - aš juos dar tik rengiuosi atlikti. Entuziastingai :)) EGLĖ RADĖNIENĖ