šv. Sekmadienis

šventumas ne vandenyje - šventumas manyje
kai kas jį saugo Žolinių puokštelėse :)

Ne apie mane

Prigulsiu ant sniego,
kol tirpstanti žemė priglaus mano šilumą.
Vėjas ateis ir užspaus man akis.
Dangus liks su manim.

Keista...

po kančios nelieka tų perlų ir deimantų - tik Vilnelė širdį skalaudama prateka nunešdama jau niekam nereikalingus lapus

Man ruduo

...nešu rudens tylą,
į Dangų kylančią
lapai liepsnodami
į širdį sukrenta
mintys lėtos
į laužą pakviestos -
šviesos ir mirties skirtis
iš dar nepamiršto žydėjimo...

Tarp įkvėpimo ir iškvėpimo

...vis vilioju Budą į balkonėlį...neapsakoma palaima, kai jis ten pasirodo :)
...lyg įsimylėjėlis savo įnoringą išrinktąją...